nusišypsok

- Tau viskas gerai?- Jis pribėgo prie manęs ir stipriai apkabino.

- Man viskas gerai, bet va daktaras kaip tik nori pasakyti kas man yra- nuraminau jį ir atsisukau į daktarą.

- Tai gi jūsų vaisius.

- Koks vaisius?- išpūčiau akis.- Tas kur valgiau užvakar?  Neee negi aš juo apsinuodyjau?- sublioviau.- Taip ir maniau, kad jis kažkoks negeras… Taip, tai buvo blogas ananasas…- Užsidengiau akis delnais

- Ponia- nusijuokė daktaras.

- Taip ir žinojau- Toliau sedėjau užsidengus akis.

- Egle!- Dabar jau šūktelėjo daktaras ir aš  pakaliau galvą- Taigi tęsiu.- nusišypsojo pagaliau gavęs dėmesio.- jūsų vaisius- vaikelis, buvo ant dehidratacijos ribos. dar šiek tiek ir būtumėte jo netekę, bet dabar būklė stabilizavosi taigi..- Nusijuokė jis- Sveikinu.- paspaudė ranką Tysonui, nusišypsojo man ir išėjo.

Abu su Tysonu nutilom. Aš pakėliau galvą ir pažiūrėjau į jį. Nusišypsojau..

- Tysonai.- Sukikenau.

- Taip, Eglut..

Jis stipriai mane apkabino ir dar stipriau pabučiavo. Tada atsitraukė ir pažiūrėjo į pilvą.

- Net nebūčiau pagalvojęs.- Nusijuokė ir paėmęs už rankos atsisėdo ant kedės šalia lovos.

Kokią valandą sėdėjom ir šnekėjomės apie ateiti. Kaip bus kai turėsim mažą vaikiuką, kas gims ir t.t. Tada atėjo seselė. Ji nusišypsojusi ištraukė man iš venos adatą patraukė lašelinę ir paėmus lapus atėjo prie manęs.

- Taigi. Apsirenkite, pasiimkite visus savo daiktus ir galite važiuoti namo. Daktarui paskambinkite po kelių dienų, nes gali būt panašūs simptomai. Jei tik pajusite skausmą pilvo apačioje nedelsiant kreipkites šiuo numeriu- padavė kortelę- linkiu jums ir jūsų vaikeliui ko geriausio.. Sekmės jums- Dar karta nusišypsojo ir išėjo.

Lėtai išlipau iš lovos ir apsirengiau. Susirinkau savo daiktus ir apsikabinus Tysoną išėjau iš palatos.

Grįžom namo ir mus pasitiko mūsų nerimstantys šuniukai. Vikis šokinėjo aplink Tysoną, o Alira aplink mane.

Įėjom į namą ir aš iškarto nuėjau į virtuvę. Kaipo jau ruošė maistą.

- Aš tau padėsiu.- nusišypsojau ir pradėjau pjaustyti daržoves.

- Tai nieko.. Jūs pailsėkit- ramiai pasakė ji ir paėmė iš manęs peilį.- Kątik iš ligoninės. Nepersistenkit- toliau ramiai kažką virė.

Už nugaros atsirado Tysonas. Jis sunerimęs pažiūrėjo į mane ir pakėlė ant rankų.

- Tau reik poilsio.- Šyptelėjo ir laiptais užnešė į miegamąjį.
Kai tik atsiguliau ant lovos akys lyg apsunko. Dar kelis kartus pamirksėjau ir stengiausi neužmigti.

- Miegok.- Nusišypsojo Tysonas ir pabučiavo.

Po šių žodžių kaip mat užmigau.

Po kelių mėnesių.

- Keira- šūktelėjau stovėdama už durų.

- Taip?- paklausė ji.

- Būk gera aptvarkyk ten sandelį, aš užsimsių tą ponią- parodžiau į blondinę su akiniais nuo saulės- Nes ten toks balaganas- Nusišypsojau.

- Gerai, būtinai- Ji iškart nuskubėjo į sandelį.

Taip.. Gyvenimas buvo puikus. Mano grožio salonas labai patiko visoms merginoms atvykstančioms ir gyvenančioms Havajuose. Žinoma, buvo ir tokių, kurios turėjo skundų, bet visą laiką stengėmės visiems įtikti.

- Laba diena- Maloniai pasisveikinau ir ištiesiau ranką merginai žiūrinėjančiai prekes.- Gal galėčiau padėti?

- Sveiki- nusišypsojo ji ir prabilo savo britišku akcentu- norėčiau priemonių plaukams, nes jaučiu, kad jie pradėjo slinkti.

Paėmiau į saują jos plaukus ir šiek tiek patryniau rankomis. Žvilgtelėjau į lentyną prie kurios ji stovėjo.

- Eime, čia nėra tai ko jums reikia.

Mes paėjome į kitą patalpos pusę prie stiklinių lentynų. Iš aukščiausiai esančios lentynos paėmiau buteliuką ir padaviau jį jai.

- Manau šitas jums tiks labiausiai.- Nusišypsojau- Gal dar kas?

- Ne, dėkui, tikiuosi tiks- ji nusišypsojo ir  nuėjo prie kasos.

Atsisveikinau su ja ir patraukiau į mūsų poilsio kambarėlį. Pastaruoju metu jaučiausi šiek tiek silpna, o ir keletą dienų iš eilės karščiavau. Atėjau, o ten sėdėjo viena iš darbuotojų. Pamačius mane ji greitai atsistojo ir nubėgo į savo darbo vietą. Atsisėdau. Atsisukau butelį vandens ir gurkštelėjau. Vieną, kitą gurkšnį ir išgėriau visą buteliuką. Iš rankinės ištraukiau savo telefoną, kuris man tik paėmus į rankas pradėjo drebėti.

- Labas.- Šypsodamasi atsiliepiau.

- Sveika. Kaip tu jautiesi?- susirūpinęs skambino Tysonas.

- Na lyg ir gerai.- paliečiau savo kaktą- Galva beveik nekaršta, tik šiek tiek pykina, bet gal kaip nors. Turbūt čia nuo tos ramunėlių arbatos.. Žinai kaip man nuo jos būna bloga.- Pakraipiau galvą.

- Na žiūrėk- jis kažkur skubėjo.

- O kaip tu? Kur ten leki?- vistiek dabar man buvo pertrauka, tai norėjau pašnekėti.

- Aš dabar skubu į mašiną.- atrakino ją, nes kažkas supypsėjo- ir dabar važiuosiu į agentūrą.. Sakė bus kažkokios kolekcijos pristatymas ir aš turiu joje dalyvaut.- Linksėjau klausydama- Tai va. reikia matuotis rūbus ir taip toliau.

- Aišku.- nutęsiau ir atsilošiau ant sofos.- O tai kada grįši namo? Ir ką mum su Kaipo paruošti?- užsimerkiau.

- Žinok tikrai negaliu pasakyti kada grįšiu, o paruoškite ką nors skanaus- Atsikosėjo jis- O dabar, brangioji turiu jau baigti, nes labai skubu. Myliu, iki

- Aš irgi. Sėkmės- pasiunčiau bučinuką telefonu ir padėjau ragelį.

Dar šiek tiek pamaigiau telefoną ir padėjau jį atgal į rankinę. Žvilgtelėjau į laikrodi. Kaip tik baigėsi mano pertrauka ir turėjau grįžti prie darbo. Lietai atsistojau ir nupėdinau koridoriumi. Kai tik priėjau prie durų į prekių salę staiga nežmoniškai sumaudė pilvą. Atbula dėjau žingsnį ir atsirėmiau į sieną. Giliai įkvėpiau keletą kartų ir suklupau. Spaudė taip, kad norėjosi klykti..

- Kas tau?- Net užrėkė Keira, atidarius duris.

- Nežinau- Atsakiau giliai kvėpuodama.

- Laba diena- Ji nieko nelaukus paskambino- prašau atsiųsti greitąją pagalbą į grožio saloną prie jūros.- Ji linksėjo sakydama viską labai greitai.- Gerai laukiam.

Ji padėjo ragelį ir pasilenkė prie manęs. Šiek tiek paspaudė pilvą, bet man pradėjus šaukti iš skausmo liovėsi. Dar pamenu kaip atnešė buteliuką vandens, bet man net nespėjus gurkštelėti pro duris įėjo vyras su mediko apranga.

- Laba diena. Aš daktaras  Williamas. Kas jums yra?- Jis greitai pasakė tai ir pasodino mane.

- Man labai labai skauda čia- Parodžiau  pilvo apačią.

- Gerai. važiuojame į ligoninę- Jis paėmė mane ant rankų ir išsinešė pro galines duris.

Nežinau ko jie  man suleido, bet nieko neprisiminiau.  Pramerkiau akis ir pamačiau jog guliu baltame kambaryje. Kairėje buvo didelis langas, o dešinėje stovėjo sofa bei fotelis, staliukas. Atsisėdau ir pamačiau, kad prie rankos man prijungta lašelinė.  Skausmo nebejutau. Pakėliau apklotą ir pažiūrėjau į pilvą ar jam nieko nepadaryta.

- Nee.. mes jūsų neoperavom- Sukikeno į palatą įėjęs Williamas.

- Laba diena daktare.- Nusišypsojau.

- Jau paskambinom jūsų vyrui. Jūsų kolegė pasakė jo telefono numerį.- Jis palinksėjo ir priėjo arčiau

- Daktare, o kas man yra?- Pažiūrėjau į jį šiek tiek išsigandus.

- Jūs…

Tai ką jis norėjo pasakyt nutraukė staigus durų atsidarymas.. taip tai buvo Tysonas.

Taip.. Jis įnešė mane į jūrą ir akimirksniu mano suknelę pasidarė šlapia. Šiek tiek pasimaudėm ir tada jau ėjo bučinukų lietus ant sauso smėlio.

Kai pabudau ryte, buvau ant lovos apklota balta, beveik permatoma paklode.Šiek tiek pakėliau galvą. Tysono šalia manęs nebuvo. Nerangiai ir lėtai išlipau iš lovos ir nuėjau į vonią. Palindau po dušu ir greitai nusiprausiau. Nusivaliau veidą ir pasitepiau kremu. Rūbų spintoj susiradau lengvutę, rausvą suknelę ir apsivilkus ją nupėdinau žemyn.

- Labas rytas.- Nusišypsojo tarnaitė.

- Labas.- Nusišypsojau- Aš jei ką Eglė.- prisiminiau, kad nesusipažinau dar su ja.

- Aš Kaipo- ištiesė ranką.

- Labai malonu susipažinti- Apkabinau ją ir greitai paleidau.

- Jūsų pusričiai ant stalo- Mandagiai pasakė ir nuėjo į viršų

Per visą svetainę pražingsniavau labai geritai ir pamačiau ant staliuko savo pusryčius. Ant mažos lekštutės garavo sudėti vafliai. Šalia stovėjo dubenėlis bražkių, vyšnių, mėlynių. Arbatinuke telkšojo kava, o šalia jos ąsotėlyje pienas. Atsisėdau ir pradėjau valgyti. Buvo tikrai labai skanu, todėl bežiūrėdama pro langą suvalgiau beveik viską.

- Kaipo!- Šūktelėjau kai baigiau valgyti.

- Taip- ji atsirado prie manęs labai greitai.

- O kur Tysonas?- Pakluasiau susirūpinus.

- Ponas išvažiavo su reikalais. Sakė pasakyti jums, kad nesijaudintumėt. Jis grįš šiandien vakare. Sakė smagiai praleisti laiką.- ji nusišypsojo.

- Na gerai. Dėkui už pusryčius- šyptelėjau ir nusišluosčius burną servėtele atsistojau ir nuėjau.

Nuėjus į svetainę, iš rankinės išsitraukiau savo dokumentus. Tai buvo paprasčiausiai balti lapai apipaišyti visokiais planais. Išsitraukiau pieštuką liniuotę, trintuką ir pradėjau taisyti vieną lapą.

Braižiau per naujo, tryniau, braukiau, kol galiausiai nupiešiau bent kažkiek panašiai į tai ko norėjau. Pasiėmiau telefoną ir surinkau numerį.

- Klausau.- Atsiliepė vyriškis

- Laba diena- mandagiai pasisveikinau aš- Jum skambina Eglė. Aš žinau jog jūs esate Havajuose pats „aukščiausias“ asmuo, todėl norėčiau jūsų paprašyti leidimo čia įkurti savo firmą.- viską išdėsčiau ir nutilau.

- Panele- jis prakalbo po tylos akimirkos- ar turite šį pusvalandį laisvą?- paklausė jis.

- Taip, taip- linksėjau galva kalbėdama su juo.

- Tai su savo brėžiniais, jei tokius turite, atvažiuokite pas mane į kontorą. Turėsite pasirašyti popierius- pasakė jis- Neturiu daug laiko todėl paskubėkite.

- Gerai.- nusišypsojau- Viso.

Jis padėjo ragelį.

Greitai sudėjau visus brėžinius atgal į tašiuką ir užsegiau jį. Užbėgau į viršų. Užsidėjau šiek tiek formalesnę suknelę, užsidėjau aukštakulnius, kad atrodyčiau rimtai nusiteikusi. Kelis kartus perbraukiau plaukus šepečiu ir išskubėjau.

- Aš į susitikimą- šūktelėjau išeidama pro duris.

Įsėdu į vieną iš mūsų mašiniukų ir paspaudus greičio pedalą nurūkau į centrą.

Pastatas, kuriame buvo paskirtas susitikimas, buvo dielis ir stiklinis. Pasistečiau mašiną ir greitai nubėgau į vidų.

Kai pakilau į beveik viršutinį aukštą mane pasitiko gerai nusiteikusios panelės. Jos mane nuvedė ten kur man reikėjo. Įėjau į kabinetą ir iškarto ėjome prie reikalo. Papasakojau jam kad noriu įkurti grožio saloną, nes ir man būtų gerai ir jiems, nes įdarbinčiau žmones, mokėčiau jiems atlyginimus. Jis viską įdėmiai išklausė ir tada pakvietęs vieną iš savo asistenčių liepė man pasirašyti šusnį popierių. Kai viskas buvo bagta jis men ne tik, kad palinkėjo sekmės, bet ir davė raktus nuo patalpos prie pat jūros, kad ten galėčiau viską įrengti.. Ir man nereikėtų nuomuotis nieko. Labai jam padėkojau ir išėjau.

Gan greitai grįžau namo. Pasistečiau mašiną ir delne gniauždama raktą įėjau į namus.

- Aš grįžauuu!!!- sušūkau.

Išsitraukiau mobiliūką ir padėjau ant lentynėlės, o rankinę numečiau į spintą.

- Ko taip šūkauji- man einant per svetainę tyliai pasakė Tysonas.

- Tysonai.- Atsisukau ir šyptelėjau.

Greitai priėjau prie jo ir apkabinus jo kaklą pabučiavau.

- Kur tu dingai iš pačio ryto?- Paklausiau susirūpinus, bet vis dar apkabinus jo kaklą.

- Na žinai reikalai- Jis pakėlė mane ir pradėjo nešt link svetainės.

- Žinai aš turiu gerą naujeną- Vis dar ant jo rankų pasakiau.

- Na?- Pasodino mane ant sofos.

- Man leido kurti savo grožio saloną – iš suknelės kišenėlės ištraukiau raktelį ir parodžiau- Net davė raktą nuo to namuko, kur žinai stovi papludimyje.- nusijuokiau.

- Va čia tai puiki naujiena.- Jis atsisėdo šalia ir apkabino mane.

Stovėjau apstulbus, nes negalėjau patikėti tuo ką mačiau prieš savo akis. Vanduo teliuškavo šviesiai mėlynom plytelėm išklotam baseinė, kuris tekėjo į beprotiško žydrumo jūrą. Laipteliu aukščiau burbuliavo įvairiom šviesom apšviesta džekuzi.

- Ne, nu.. Tu tikrausiai juokauji.- Nutęsiau ir vos neapsiverkiau iš laimės.

- Ramiai gi. Viskas dėl tavęs- Šyptelėjo jis- O kadangi dėl tavęs, tai turi būt labai labai gerai.- Nusišypojo ir apkabino stipriau mane.- Palauk dar kai ką tuoij pamatysi..

Jis garsiai sušvilpė ir iš už kampo pasigirdo garsas. Jau už kelių minučių prie mūsų kojų pribėgo du mažyčiai šuniukai.

- O jetau kokie mielučiai.- Pasilenkiau ir pradėjau glostyti jų mažas galvytes.

Vienas buvo auksinės spalvos ir šiek tiek pūkuotas. Jis šiek tiek lėkavo, bet vistiek žaismingai glaustėsi aplink rankas. Kitas buvo „Haski“ veislės mažytis vilkiukas. Jis sedėjo šiek tiek atokiau ir savo mėlynos, kaip ta jūra, spalvos akimis žiūrėjo į Tysoną.

- Iš kur šitie pupuliai?- Atsisukau ir atsistojau prie Tysono.

- Iš parduotuvės- sukikeno jis.

- Nu gi- šyptelėjau ir apkabinau stipriai jį.- ačiū tau labai- pakštelėjau į žandą ir paėjau galvą ant peties.

Tada nesinorėjo nieko. Tiesiog stovėjom apsikabinę, šalia ošė jūra ir palmės. Prie kojų dūko šuniukai.. Viskas buvo tiesiog kaip pasaka iki tol kol kažkas susimąstė visa tai sutrukdyti.

- Ponia, ponia- tiesiog griūdama laiptais lėkė mūsų namų tvarkytoja.- Jum skambina- Ji rankoj laikė telefoną, kuris be perstojo grojo „Your song“.

- Ačiū labai.- Paėmiau iš jos telefoną.- Klaausau?- Atsiliepiau ir atsitraukus į šoną šiek tiek paėjau toliau.

- Laba diena. Ar čia Eglė?- Paklausė moteriškas balsas.

- Na taip.- Atsisėdau ant baseino krašto ir įmerkiau kojas į vandenį.

- Tai labas, Egle.- Suriko kažkas.

- Agne? Čia tu?- šiek tiek sutrikau nuo jos rksmo.

- Taip, aš.- Ji sukikeno.

Agnė buvo mano draugė, kuriai palikau valdyti savo įmonę. Ji buvo labai linksma ir būtent taip labai mėgo gasdinti žmones.

- Kas nutiko? Ar kažkas negerai?- Truputį sutrikus kalbėjau su ja teliuškuodama kojom.

- Nee.. tiesiog norėjau paklausti kaip laikaisi ir kaip bus su įmone.- ji kalbėjo greitai, bet aiškiai.

- Aa.. taip. Aš labai ilgai mąsčiau.. Ir nusprendžiau, kad 99 procentus akcijų atiduodu tau. Pasiliksiu aš tą 1 procentą, bet nebeturėsiu vargo ir galėsiu užsiimti kita veikla, o ne tik sedėti kontoroje ir tvarkyti visokius reikalus.. Aš labai pasitikiu tavim ir manau, kad tu susitvarkysi. Šiom dienom pas mus čia, Havajuose, turėtų atvykti žmogus, kuris perrašys viską tau.- Viską išaiškinau.

- Egle..- Ji staiga nutilo.

- Agne?- garsiau pasakiau.

- Tu tuo tikra visiškai.? Nes jei juokauji, tai žinok..

- Taip tikrai- Nutraukiau ją.- O dabar žinok turiu eiti- pasakiau, kai pamačiau susirūpinusį Tysoną.

- Gerai, gerai- eik- nusijuokė ji.- sekmės tau ir lauksiu žinių.

- Gerai.. paskambinsiu kai viską sutvarkysiu- Nusišypsojau- Iki.

- Iki.

Padėjau ragelį ir atsistojau. Tysonas pradėjo juoktis, nes labai maiviausi lyg būčiau žiauriai pvargus.

- Na tai atsikratei viso rūpestėlio?- Paklausė man priėjus arčiau.

- Būtent- Sukikenau ir sustojau.

- Tai tada padarysim taip.- Jis lėtai priėjo prie manęs ir staigiai pakėlė ant rankų.- Truputį pasigrobsiu tave…

- Tau nereikia manęs grobt- suklykiau nešama.

Jis tiesiog nekreipė į mane dėmesio ir gretai išėjo laukan. Nusileido mažyčiais laipteliais ir patraukė smėlėtu krantu prie jūros…

- Jau gali paleist- kikenau žiūrėdama į jo akis, kai jis ramiai ėjo.

- Tššš- pažiūrėjo į mane ir pabučiavęs toliau ėjo link jūros.

Gan greitai nuskridome ir aš buvau dėl to labai patenkinta. Šiek tiek suglumus nuo karščio išlipau iš lėktvo.

- Na ką.- Šyptelėjo Tysonas- Beliko tik parodyt kur gyvensim.- Jis kažką sumaigė telefone ir paėmęs mane už rankos nusitempė į mašiną.

Namas buvo milžiniškas, o jo stiklinės sienos taip atspindėjo saulė jog rodės, kad jis dega. Įėjus pro duris mano akį patraukė daugybė žalių augalų. Mažos palmės, fikusai ir šiaip kažkokie paparčiai šlameno savo lapais, nes buvo skersvėjis.

- Mes čia gyvensim?- Pakėliau iš nuostabos išsiplėtusias akis.

- O kas blogai?- Jis susirūpino ir keistai pažiūrėjo į mane.

- Tu žinai ką..- nutęsiau- Jis MILŽINIŠKAS- akimirkai nutylau- bet kartu ir tobulas.- šyptelėjau ir nubėgau dideliais laiptais aukštyn.

Užlipus laiptais atsidūriau aikštelėje iš kurios buvo durys į kambaius. Dešinėje pusėje buvo stiklinę sieną už kurios mačiau moterį kažką valančią. Pravėriau vienas duris. Atsivėrė vaizdas į milžinišką kambarį- vonios kambarį. Dešinėje, beveik per visą sieną, kabojo veidrodis. Šalia stovėjo šviesiai rudų spintelių komplektas su balta kriaukle ir daugybe kažkokių buteliukų su skirtingais užrašais. Priešais mane stovėjo stikline pertvara atitvertas dušas, o šalia jo didelė vonia- džekuzi. Palinksėjau galvą, viską dar kartą „praskanavau“ ir nuėjau į kitą kambarį. Tai buvo miegamasis. Jame stovėjo karališko dysžio lova su daugybe pagalviu ir ypač balta patalyne. Iš abiejų pusių stovėjo staliukai su baltom lempom.. Priešais lovą buvo milžiniškas langas su vaizdu į jūrą.. Jis mane ir probloškė. Atpsisukau eiti ir mano akį patraukė dar vienos stiklinės durys. Pastūmiau jas ir prieš mane pasirodė- SPINTA. Bet ne šiaip spinta, o labai labai didelė spinta, tiksliau visas kambarys. Vienoje pusėjė kabėjo vien tik moteriški rūbai. Priėjau arčiau ir pažiūrėjau į dydį. Kaip tik mano.

- Nu taaaip. Reiks pakalbėt apie tai su Tysonu- linktelėjau sau ir išėjau.

Tokia truputį sumišus nusileidau žemyn. Apačioje viskas buvo lyg vienas didelis kambarys, jokių papildomų sienų. Viskas nudažyta šviesiai, o grindys iš balto marmuro. Viskas atrodė taip švaru ir sterilu. Virtuvėje baldai buvo taip pat rudi. Keturios pastatytos spintelė, trys kabančios ir dar baras iš maždaug trijų spintelių. Orkaitė, garų surinktuvas, indaplovė, plaktuvai- viskas ko reikia tikrai šeimyninkei. Šalia baro stovėjo du foteliukai ir mažas staliukas. Paėjus šiek tiek toliau buvo svetainė. Čia stovėjo didelė balta sofa ir stiklinis stalas pastatytas ant kreminės spalvos kilimo. Man beapžiūrinėjant viską Tysonas taip pat atėjo į svetainę.

- Tysonai?- Atsisukau į jį- ta spinta?- pakėliau antakį.

- Taip, taip- nusijuokė jis.- Tavo- Linktelėjo.-Patinka?- paklausė stovėdamas prie sienos.

- Aha..- Nusišypsojau ir paliečiau milžinišką langą.

- Žiūrėk, parodysiu dar kai ką.- Jis paspaudė mygtuką ir tas langas, kurį kątik liečiau sudrebėjo. Staiga jis kažkaip pasisuko ir sulindo į sieną.

- Aaa..- likau be žado.

- Ahaa –nusijuokė jis- šitas man irgi patiko kai darė meistrai. Čia specialiai tam, kad šltais vakarais būtų galima patogiai sedėt ir jaustis kaip lauke.

Žaktelėjau ir iškart nusijuokiau.

- Tu nuostabus.- Pribėgau ir pabučiavau jį stipriai stipriai.- Šitas namas tiesiog tobulas ir jis mūsų.- dar stipriaus suspaudžiau jį ir jis šiek tiek prilaikydamas mane apsuko kelis ratus.

- Tu palauk, palauk- dar nematei kiemo.

Jis paėmė mane už rankos ir abu, greitu žingsniu, nuskubėjom kažkur per namą..

- Ooo vaikyti.- Mane tiesiog pribloškė tai ką pamačiau.

Netikėtai pro duris įsiveržė vienas vaikinukas… Jis susigėdęs nuėjo link gitaros ir psisijungė prie dainos. Atsisėdau šalia Tysono, ant sofkutės, ir stebėjau jų repeticiją.

- Sveikučiai.- Tyliai įėjęs pro duris prie mūsų pasakė Nikas ir priėjo arčiau mūsų.

- Labas.- Pašokau ir apkabinau jį.

- Labas, seni.- Atsistojęs pasapaudė jam ranką Tysonas.

Dar šiek tiek patylėjom ir Gabija baigė daina. Ji grakščiai pribėgo prie Niko ir stipriai apkabino.

- Labas.- Pasakė ji tyliai jam į ausį ir pakštelėjo į žandą.

- Tai padėjo mano „patarimai“- Sukikenau parodžius kabutes, žiūrėdama į juos.

- Aha…- Laimingi jie stovėjo susikabinę.

- Na o kaip jūs?- Kumštelėjo Tysonui į petį Nikas.

- Mes?- atsisuko į mane Tysonas ir už rankos prisitempė arčiau savęs- mes kuo puikiausiai- atlošė mane ir labai linksmai įsisiurbė į lūpas.

Vaikinai sėdintys prie aparatūros pradėjo švilpt. „Shit“- mintyse suskambėjo žodis ir užkaito žandai. Tikriausiai tą akimirką buvau kaip ridikėlis.

- Aišku- nutęsė Gabija ir toliau laiminga stovėjo apkabinus Niką.

- Egle, gal mes jau važiuosim.. Turim juk reikalų.- Staiga nuo manęs atitraukė lūpas Tysonas lyg būtų pamatęs vaizdinį.

- Taip, taip.- giliai atsikvėpus palinksėjau - Tai sekmės jum. Viso, Gabija.- ištrūkau iš Tysono rankų ir priėjus apkabinau, pakštelėjau į skruostą- Iki Nikai.- Nusišypsojau- Viso visiem- iškėlus ranką pamojavau ir mes abu su Tysonu išėjom.

Eidami koridoriumi kalbėjomės, juokėmės. Dar keletą minučių pakalbėjom apie Gabijos ir Niko santykius ir jau buvome mašinoje.

- Tai tu sutinki skristi su manim į Havajus ar ne?- Rimtai žiūrėdamas paklausė Tysonas.

- Tu juokauji?- Žiūrėjau į jį visiškai netikėdama.

- Ar aš galėčiau?- dar rimčiau pažiūrėjo ir užvedė variklį.

Namo grįžom, švelniai tariant, reaktyviniu greičiu. Įbėgom į namus ir pradėjom krautis lagaminus. Tysonui buvo lengviau, nes prieš kelias dienas jau buvau sukrovus jo lagaminus, žinoma iš pykčio, todėl jis dabar labai draugiškai krovė mano daiktus iš vonios į atskirą lagaminėlį.

- Imt kažkokį kremą su sidabriniu užrašu?- iš vonios šūktelėjo Tysonas.

- Aha.- kikenau lankstydama suknelę.

- O šitą?- iškišo ranką su mano kvepalų buteliuku.

- Tai aišku.

Susidėjau batelius, palaidines, dar šį tą ir užsegus lagaminą nuėjau į vonią.

- Nu kaip tau sekasi?

- Done- parodė mano rausvą lagaminėlį prikrautą „šmutkių“- o tu jau baigei?- žiūrėjo į mane *puppy eyes*

- Baigiau, baigiau.- Nusišypsojau ir pabučiavau jį- galim važiuot.- nusijuokiau ir grįžau į kambarį.

Tysonas paėmė mano ir savo lagaminus ir nusileido žemyn, aš pasiėmiau savo tašiuką, nešiojamą kompiuterį ir nuėjau paskui.

Už kelių minučių atvažiavo taxi ir mes greitai nuvažiavom į oro uostą. Ten mūsų laukė specialiai mum paruoštas mažytis lėktuvas, kuris turėjo mus nuskraidinti į Havajus.

Įsėdom į jo mašiną ir pradėjom greitai važiuoti.

- Kur varom?- pasakiau relaksuodama kėdėje.

- Pamatysi.. Susitiksi su kaikuo.- pasisukęs nusišypsojo ir dar stipriau paspaudė greičio pedalą…

Sedėjau ir dairiaus į šurmuliuojančią miesto gatvę, kuria mes lėkėm „truputį“ per greitai.

- Nubaus policija – juokdamasi pasakiau ir atsisukau į Tysoną.

- Didelio daikto.- šyptelėjo ir jis.- šiandien gražiai atrodai- ištiesęs ranką palietė mano plauką.

- Labai ačiū, bet būk geras, žiūrėk kur važiuoji, nes tuoj ką nors nutėkšim…- stebėjau kelią.

Greitai atvažiavom į vietą.. Tai buvo didelis, stiklins pastatas. Jis visas degė nuo saulės spindulių, kurie spigino langus.

- Čia?- išlipus paklausiau Tysono..

- Aham.- Sukikeno ir man įsikabinus į jo parankę nuėjom į vidų.

Kilom liftu į net nežinau kurį aukštą, ir kai galiausiai atvažiavom patraukėm ilgu koriroriumi. Kai pasukom už kampo koridoriaus gale pamačiau kažkokią merginą… Ji, apsirengusi šviesiu paltu ir juodais aulinukais, kalbėjo telefonu. Ji taip intensyviai gestikuliavo rankomis, kad man net pasidarė baisu. Staiga ji atsisuko.

Likau be žado.

- Gabija??- minutę stojo tyla.

- Egle!!!!- Ji metė telefoną ant minkštasuolio ir pribėgus apkabino…- O tu, Dieve.. Kaip senai tave mačiau- Apsuko mane ratu.- Kaip tu gyveni?

Staigiai apipylė mane klausimais. Likau be žado. Žiūrėjau į Gabiją ir šypsojaus.

- Ką tu čia darai?- Paklausiau visai ne į temą.

- Am.. Pameni- nutęsė- aš labai labai norėjau suburti grupę. Ta vat. PAGALIAU man pavyko.- Nusišypsojo savo nuoširdžia šypsena ir paėmus už rankos nusivedė link durų už kurių buvo dingęs Tysonas.

Įėjom į erdvę salę. Ten buvo tikrai taip, kaip kadaisei buvo pasakojus Gabija. Plakatai jos taip dievinamų „The Beatles“ ir visa tobulos grupės „amunicija“.

Laikydamas gitarą ant palangės sedėjo ir rūkė kažkoks vaikinas. Man tik įėjus jis kreivai šyptelėjo ir toliau smirdino orą. Šalia jo, gal už kokių dviejų metrų stovėjo būgninkas ir mikliai tarp pirštų sukiojo lazdelę. Pats maloniausas iš jų trijulės atrodė vaikinas su apsmukusiais džinsais ir melsvu megstiniu. Jis stovėjo šiek tiek atokiau nuo tų dviejų, bet taip pad dalyvavo jų pokalbyje.

- Sveiki, čia Eglė- Mandagiai mane pristatė Gabija.

- Labas.- nusišypsojau ir pamojavau.

- Paklausyk.. Parodysim tau ką mokam.- Gabija nusišypsojo ir pasikabinus paltą atsistojo prie mikrofono.

Būgninkas atsisėdo ir sudaužes tris kartus lazdelėm pradėjo grot muziką, prisijungė ir gitaristai. Gabija stovėjo prie mikrofono ir koja mušdama taktą laukė savo įstojimo.

Netrukus pasigirdo švelnus jos balsa ir ji pradėjo dainuoti:

Oh! Darling, please believe me
I’ll never do you no harm
Believe me when I tell you
I’ll never do you no harm

Oh! Darling, if you leave me
I’ll never make it alone
Believe me when I beg you
Don’t ever leave me alone

Po kelių minučių atsdarė duris ir pro jas įėjo Tysonas. Aš sedėjau ant kedės ir gėriau vandenį.

- Labas, Tysonai.- Atsistojau ir priėjus pakštelėjau į žandą.

- Egle???- Nustebęs jis dairėsi aplink į truputėlį sujauktą kambarį.

- Aš… –Nusijuokiau ir vėl atsisėdau.

Atsisėdo ir jis. Pasikrapštinėjęs savo portfelyje jis išsitraukė kažkokius lapus.

- Nori apie tai kalbėti šiandien ar palaukti kitos dienos?- padavė lapus man.

Perskaičiau antraštę, kuri tiesiog švietė atspausdinta storom, juodom raidėm, milžinišku šriftu. „Skyrybų sutartis“. Mane nukretė šiurpas ir užsimerkiau. Kol mintyse dar kartą pergalvojau ko prisidariau, Tysonas pradėjo kalbėt.

- Mano advokatas.- Jam pasakius šiuos žodžius gerklėje įstrigo kažkoks gumulas. Atsimerkiau.

- Taip ir galvojau..- Tyliai pasakiau ir dar kartą pažiūrėjau į antraštę…

- Ne, ne… Tu ne taip supratai- pradėjo jis juoktis.- mano advokatas man parodė šitą lapą ir aš nebežinau kaip čia daryt.. tu taip ir ori palikt.?

Atsiverčiau lapą ir ten didelėm raidėm, mano braižu buvo parašyta: „Skyrybos ir kuo greičiau“ ir suraitytas mano parašas. Pakėliau akis į Tysoną. Jis tebežiūrėjo į mane.

- Aš, aš…- Atsistojau ir padėjau lapus ant stalo.- Gal norėtum arbatos.?

Jam dar nieko nespėjus atsakyt nuėjau link spintelės su arbata ir atsidarius pamačiau Tysono mėgstamiausią arbatą.Dar kartelį grįžo prisiminimai ir viskas kažkaip atslūgo. Paėmiau pakelį ir pribėrus arbatžolių į arbatinuką užpyliau verdančiu vandeniu. Atsisukau į Tysoną. Jis ramus seėjo ir skaitė tą kvailą popierių. Padėjau ant stalo arbatinuką ir du puodelius…

- Dar kartelį noriu pasitikslint. Ji buvo tik kažkokia mergužėlė, kuri nturi nieko bendra su tavim?

- Tai aišku.- šiek tiek sutrikęs nuo mano staigaus klausimo, jis palinksėjo galva.

- Nieko tarp jūsų nebuvo?- tardžiau jį kaip kokiam kalėjime.

- Ne, juk jau sakiau tau kokį šimtą kartų. Tai buvo tik pasitarimas. Ji mano konsultantė mūsų grupės įrangos ir tiek… Norėjom vėl su vaikinais pradėt dainuot, tai reikėjo domėtis.- Nusišypsojo.

- Gal gali daugiau taip nedaryt.. Bent jau pranešk kad su kažkokia blondine- konsultante eini į susitikimą…- pamirksėjau.

- Tai žinoma.- Nusišypsojo.

- Na tada…- atsistojau ir lėtai nuėjau į kitą stalo pusę.- šito nebereiks.- paėmiau iš jo lapą ir perplėšiau per pus. Tysonas atsistojo ir aš stipriai jį apkabinau.

Jis pradėjo suktis ir tada buvo taip gera. Laimė užpildė visiškai visą mano kūną. Aplinkui viskas susiliejo tik Tysono veidas, laimingas ir besišypsantis buvo šalia manęs. Per tas kelias minutes, kol vienatvę vėl užpildė kažkieno šiluma supratau, kad nebegalėčiau gyventi be Tysono daugiau nei vieną minutę.

Jis sustojo, sustojo suktis ir viskas aplinkui.. Žiūrėjom viens į kitą, o aplink buvo tylu.

- Daugiau nei minutės.- norėjau užbaigt, bet Tysonas užčiaupė mane savo lūpom.

Taigi, kad ir kaip nenorėjau, jau skubėjau link to pačio restorano, kuriame buvau prieš beveik mėnesį, kartu su Tysonų.

Lėtai atidariau duris ir barmenas net nepaklausė ko aš norėčiau- jis jau žinojo….Tikriausiai prisiminė kokią sceną iškėliau praeitą kartą.

Prie staliuko, atokioje restorano vietoje, jau sėdėjo Tysonas. Jis neramiai sukiojo savo pirštus ir kas kelias minutes nervingai perbraukdavo ranka per plaukus. Jis sėdėjo taip kaip visad- pasitempęs, susikaupęs. Ir kaip visad jis atrodė nuostabiai…

Tyliai nuėjau link staliuko. Ir paskutinę akimirką jau norėjau suktis ir grįžt atgal, link išėjimo, bet jis atsisuko.

- Labas.- Aš tyliai nuleidau akis žemyn.- Prisėsk, jau užsakiau tavo mėgstamos kavos.- parodė ranka į vietą šalia savęs.

- Sveikas.- Pasakiau gan tyliai ir atsisėdau.

Mano žvilgsnis lakstė visur- į aplinkinių žmonių veidus, restorano interjerą, bet neišvengiau ir Tysono, mėlynų akių.

Kai tik susitiko mūsų žvilgsniai jis ir pradėjo.

- Egle, aš nebegaliu taip. Mėnesis ir aš nebegaliu… Supranti.? Nebegaliu… Aš gi myliu tave.- Jis pasakė ir uždėjo savo delną ant mano plaštakos.

- Tu juk pats norėjai… Ar kaip tu sakei: „Ten tik tavo draugė Ema“. Kaip ji dabar gyvena???- piktai dėbtelėjau į jį ir mintyse pradėjo kažkas kirbėti.

Ta pačią akimirką prisiminiau kaip prieš kokius 10 metų buvo labai panaši situacija, kai lygiai taip pat praradau savo bene pirmąją meilę.

- Egle, ten tikrai buvo tik draugė. Tai buvo pasitarimas.. galvojau spėsiu viską pabaigti iki tol kol tu ateisi po darbo, o tu atskubėjai ir viskas taip ne kaip išėjo…

- Taip neatrodė, ypač iš jos. Ji tiesiog..-Paėmiau puoduką ir išgėriau viską vienu ypu.- pasakiau šiek tiek susinervinus.

- Egle, ten tikrai nieko nebuvo, gali būt rami.- pasakė kaip visad chill’indamas.

- Na aš nežinau. Man reikia pagalvot dar.- atsistojau ir atėjo padavėjas.

- Tai palauk. Dar užkask ko nors.

- Ne, ačiū gal.. Susiskambinsim ir susitiksim, kad ir ryt, kai aš apmąstysiu viską…- Pasakiau ir nusisukus išėjau.

Lėtai, jau aptemusią gatve patraukiau link namų. Greitai grįžau, nes gan skubėjau ir buvo šalta.

Nieko nedariau tik įjungiau šildymą dar stipriau ir įsipylus taurę vyno susisukau plede, prie lango. Stengiausi viską apmąstyti- laiką, praleistą kartu, visus nuotykius, netikėtumus, bendrus planus kuriuos ruošėmės įgyvendinti. Iš spintelės išsitraukiau albumą ir perverčiau mažiausiai 10 kartų….

Et.. Atsikėliau su žiauriai skaudančia galva. Šalia kojų gulėjo tuščias vyno butelis, o aš gulėjau apsikamšius pledu, ant žemės. Rankoje laikomas telefonas be perstojo skambėjo.

- Klausa..- atšalusia ranka trndama kaktą atsiliepiau.

- Labas. Aš už 5 minučių būsiu pas tave, pakalbėsim kaip ir norėjai.- Tysonas pasakė savo linskmu balseliu.

- O siaube…. apsiverčiau kaip kukuliukas. Gerai. Laukiu.- pasakiau ir padėjau ragelį…

Pramerkiau akis ir pamačiau, kaip už lango lėtai kilo saulė. Kai pagaliau išsirąžius apsiverčiau ant nugaros pamačiau šalia savęs tvarkingai sudėliotus patalus… Patalus, kuriuose ankščiau miegodavo Tysonas. Jau kelios savaitės, o aš negaliu su tuo susitaikyti.

Lėtai atsisėdau ir dar kartelį pasirąžiau. Užsimečiau chalatėlį ir nupėdinau į virtuvę. Pasidariau milžinišką puodą kavos ir įjungiau telefono pranešimų gaviklį.

• „Egle, kai tik pabusi būtinai man paskambink“,- tiesiog užklykė iš telefono garsiakalbio, Agnė.

Lėtai, šiek tiek sustingusiais pirštais surinkau jos numerį. Ir pridėjau telefoną prie ausies. „pyp, pyp“.. Tik pypsėjo telefonas.

• Labas.- Po kiek laiko, uždusus atsiliepė Agnė.

  -Kažkas nutiko?- Visiškai pesimistiškai pasakiau.

• - Egle, negi dar taip blogai.?- Paklausė ji.

• - Tiesiog sakyk kas yra..- Eidama link lango pasakiau.

  - Manau reiktų susitikti ir pakalbėti.-Aiškiai kažką gėrė, nes darė ilgokas pauzes.

  - Gerai. Už valandos centre, kaip visad.- Pasakiau ir padėjau ragelį.

Atitraukiau užuolaidas ir saulės spinduliai apšvietė akis. Užsimerkiau. Kai galiausiai akys priprato prie saulės įsistebeilijau į žmones vaikštančius gatvėje. Niekur nenorėjau eiti. Nors lauke ir švietė saulė, bet dar buvo vėsu. O namie…. Namie ant stalo garavo kava, šildė radiatoriai.

Kai galiausiai prisiverčiau eit rengtis jau buvo prabėgęs pusvalandis. Nusiprausiau, apsirengiau, susišukavau plaukus ir tik šiek tiek pasidažiau. Pamačius laikrodyje laiką greitai nusileidau laiptais ir užsimovusi batus išlėkiau iš namų.

Oras šiek tiek stingdė nuogus pirštus, o ryški pavasario saulė badė akis. Ant nosies nuleidau akinius nuo saulės ir kaukšėdama pasileidau gatve žemyn.

„you’ll deny the truth - believe a lie
there’ll be times that you’ll believe you can really fly
but your lonely nights - have just begun
when you love someone “

Pasigirdo dainelė man tik šiek tiek paėjėjus.

Išsitraukiau telefoną. Taip, skambino Agnė. Ji niekada nevėluodavo. Būdavo perdėm punktuali. Numečiau skambutį, nes norėjau dar bent šiek tiek pasimėgaut gaiviu parko oru.

- Labas…- Užrėkė ji, man dar tik artėjant prie jos.

- Sveika.- Pasakiau ir šiaip ne taip išspaudžiau šypseną.- Tikiuosi išlindau iš savo namų ne šiaip sau.- Pamačius jos nuoširdžią šypseną truputį atsileidau ir pasidarė linksmiau.

Mes atsisėdom ant suolelio, beveik pačiam parko viduryje ir Agnė pradėjo pasakoti.

-Visą naktį, bet visą naktį, man kas kokias 10 minučių skambino Tysonas.. Jis tiesiog negali be tavęs, kaip tu to nesupranti.- paklapsėjo akim.- Tai, Egle, būk maloni ir gal imkis kažko, kad galėčiau išsimiegot.- Visiškai pasipiktinus pasakė, bet po to nusijuokė.

- Jis pats kaltas.- nesitikėjau, kad ji pradės pokalbį apie jį, todėl vėl subjuro nuotaika.

- Gerai, aš viską atitaisysiu.- Ji paėmė telefoną ir surinko kažkokį numeri. Šiek tiek palaukus ji maloniai pasisveikino ir pradėjo pokalbį. Kalbėjo gan ilgai vis kartodama- „taip, taip“; „ne, ne“…

- Taip, Tysonai, ji ateis už kelių valandų, būtent į tą vietą.

Norėjau stvert telefoną ir mest jį į žemę kai tik supratau, kad ji kalba su juo, bet buvo per vėlu, ji susitarė. Piktai žiūrėjau į ją, o ji linksmai į mane. Ji tik tarė:

-Taip… greit ją pamatysi- ir padėjo ragelį.